Baranauskienė Rasa, Keltų ir skandinavų kalbų ir kultūriniai kontaktai vikingų laikotarpiu
Baranauskienė Rasa, Keltų ir skandinavų kalbų ir kultūriniai kontaktai vikingų laikotarpiu [Celtic and Scandinavian Language and Cultural Contacts during the Viking Age], Thèse de doctorat soutenue en 2012, (dir. J. K. Kusmenko, Université de Vilnius)
Šioje disertacijoje tyrinėjami keltų ir skandinavų kalbų ir kultūriniai kontaktai Vikingų laikotarpiu, atnešę esminių permainų abiems kultūroms. Vikingų epochos Meno salos runų įrašai savo forma, turiniu bei kalbos ypatybėmis skiriasi nuo skandinaviškų runų korpuso. Šios salos runų įrašams įtakos turėjo Ogamo įrašų tradicija, dėl kurios runų tradicija suklestėjo Meno saloje Vikingų laikotarpiu. Vienas iš unikaliausių bruožų yra taip vadinamieji dvikalbiai runakmeniai, kur greta runų įrašo yra Ogamo įrašas, išraižytas ant akmens tuo pat metu kaip ir runos. Svarbus Meno salos runų įrašų skiriamasis bruožas – jų kalbiniai ypatumai. Viena vertus, runose gausu keltiškų vardų, antra vertus, galima pastebėti, jog senosios skandinavų kalbos gramatika gerokai pakitusi. Ištyrus runų įrašus matyti, kaip skandinavų kalbos gramatika keičiasi dvikalbėje visuomenėje. Antroje disertacijos dalyje aptariami keltiški elementai vienintelėje išlikusioje norn kalba užrašytoje „Baladėje apie Hildiną“, kuri buvo sukurta nuolat besikeičiančioje kalbinėje, socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Jūrinės Šetlando ir Orknio salų visuomenės generavo įvairius pasakojimus, kurių motyvai ir elementai atkeliaudavo iš įvairių kraštų. „Baladė apie Hildiną“ yra neabejotinai vakarų skandinavų kilmės, tačiau joje aptinkama keltiškų motyvų. Baladės teksto analizė rodo, jog pasakojimo lygmenyje ji yra nemažai pasiskolinusi iš keltų pasakojamosios tradicijos. Ypač ryški „karaliaus ir deivės tema“. Tačiau jei ir būta…
OpenEdition vous propose de citer ce billet de la manière suivante :
Rédaction (11 décembre 2014). Baranauskienė Rasa, Keltų ir skandinavų kalbų ir kultūriniai kontaktai vikingų laikotarpiu. Mondes nordiques et normands médiévaux. Consulté le 18 mai 2025 à l’adresse https://doi.org/10.58079/rije